Psichoterapijos dienos stacionaras

Teikiama pagal individualų poreikį gydančiam gydytojui nusprendus. Taikomos psichodinaminės, psichoanalitinės psichoterapijos technikos. Numatomas trumpalaikės terapijos tikslas, paskutinėse sesijose aptariami pasiekti ir nepasiekti rezultatai. Nustatomas individualių psichoterapijos sesijų dažnis per savaitę. Skirta nerimui ir depresyvumui mažinti įsisąmoninant slopinamus ar nuneigtus jausmus, norus, vidinius konfliktus, atrandant sąsajas tarp vidinių procesų ir išorinių santykių patyrimo. Individuali psichoterapija skiriama, kai grupinių užsiėmimų metu pacientui sunku išbūti, atsiskleisti, arba kaip papildomas psichoterapijos metodas.

Vykdoma remiantis psichoanalizės teorija, taikomos grupinės psichodinaminės ir psichoanalitinės intervencijos. Ši terapija gali būti taikoma pacientams išgyvenantiems emocinį skausmą krizinių situacijų metu, pažemintą nuotaiką, nerimą, turintiems sunkumų tarpasmeniniuose santykiuose. Taikant grupinę psichoterapiją pacientai gali pamatyti, išnagrinėti ir aiškiau suprasti savo jausmus, jų prasmę, savo vidinius psichologinius funkcionavimo modelius, tarpasmeninius bendravimo modelius ir analizuoti kitus įvairius gyvenime iškylančius klausimus. Per užsiėmimą pacientai skatinami dalintis savo mintimis, emocijomis ir jausmais, gilintis į juos, taip pat reaguoti į kitų narių pasidalinimus, taip praplečiant savęs ir kitų suvokimą bei skatina sveikesnio elgesio vystymąsi.

• Suteikia saugią erdvę laisvai reikšti emocijoms.
• Mokomasi, kaip konstruktyviai išreikšti savo mintis ir jausmus.
• Skatina kūrybiškumą, savirealizaciją.
• Lavina komunikacinius, socialinius įgūdžius.
• Gerina fizinę, psichinę bei socialinę sveikatą.
• Stiprina identiteto pojūtį.
• Leidžia pacientams saugiai mokytis iš klaidų.
• Skatinamas sveikas pasitikėjimas savimi.

Žaidimas pats savaime yra terapinis procesas ir gali atnešti teigiamų elgesio pokyčių. Kai pacientas yra terapinėje aplinkoje, su terapeutu, jam yra suteikiama galimybė apdoroti sudėtingą patirtį. Žaidimų terapija yra psichoterapinis gydymo metodas, specialiai sukurtas siekiant padėti suaugusiems pacientams tvarkytis su savo psichologinėmis problemomis, labiau pažinti save bei gauti emocinį palaikymą.
Žaidimų terapijos efektyvumas buvo įrodytas daugeliu mokslinių tyrimų. Šioje terapijoje naudojami įvairūs žaidimai, nuo aktyvių iki pasyvių – stalo žaidimų. Užsiėmimą sudaro dvi dalys, kur pirmoje dalyje pacientams pasiūlomas tam tikras žaidimas, o antroje dalyje pacientai skatinami dalintis savo patyrimu žaidimų metu, mintimis ir emocijomis, pastebėjimais apie save, bandant tai susieti su savo asmenybe, praeitimi ir sunkumais, dėl kurių jie siekia psichoterapinio gydymo. Kartu pacientai skatinami dalintis savo pastebėjimais vienas apie kitą, taip gerinant savęs suvokimą.
Žaidimų terapija gali būti nedirektyvi ir direktyvi, bet dažniausiai naudojamas abiejų šių metodų derinys. Terapeutas moka sukurti saugią žaidimų aplinką ir bendrauti tokiu būdu, kuris leistų aktyvuoti terapinę žaidimo naudą. Pacientas skatinamas įsisąmoninti traumuojančios ar stresinės patirties prasmę ir ją integruoti į savo suvokimą apie pasaulį. Šis procesas vadinamas perdirbimu. Tai labai panašu į tai, ką daro suaugusieji, dirbdami su terapeutu ir kalbėdami. Tačiau kai yra sudėtinga savo mintis ir jausmus reikšti žodžiais, tenka pasitelkti žaidimo metodus. Žaisdami pacientai naudoja vaizduotę, išreiškia save simboliškai, atspindi savo jausmus ir vidinius išgyvenimus jiems priimtinu būdu, nejausdami spaudimo ar tardymo.
Kai pacientui leidžiama išreikšti savo jausmus naudojant žaidimus, visi dalykai, su kuriais jis turi sunkumų, bet negali ar nemoka pasakyti, yra įveikiami. Trauminė praeities patirtis, paveikusi pacientą, nesąmoningai per veiksmus atsispindi žaidimuose. Tuo metu aktyvuojasi užslopinti bei neperdirbti jausmai ir prisiminimai tampa prieinami perdirbimui. Pacientai, patyrę traumas, turi galimybę „peržaisti“ traumuojančias situacijas ir taip lengviau jas integruoti į savo patirtį. Visa tai leidžia geriau įveikti praeities, dabarties ir ateities sunkumus.
Žaisdami pacientai taip pat mokosi bendrauti bei spręsti tarpasmeninius konfliktus. Be to, jausmų išreiškimas reiškia geresnį jų supratimą, o geriau supratus savo jausmus, jausmų intensyvumas sumažėja, mažėja depresijos ir nerimo simptomai. Visa tai veda į geresnę savijautą ir problemų sprendimą.

Tai paciento psichinės savijautos gerinimas derinant vaizdinių kūrimo ir jų išreiškimo veiklą bei grupinės palaikomosios psichoterapijos metodus. Ši terapija gali būti taikoma pacientams, kurie turi įvairių socialinių, emocinių ir kitokių terapinių poreikių. Užsiėmimų metu atsiskleidžia sunkiai žodžiais apibūdinamos būsenos, patirtys ir psichiniai procesai. Stebimos ir įvardijamos emocijos, jausmai, patyrimai, kylantys reaguojant į stimulą. Terapeuto pagalba jie įvardinami, gerėja paciento savivoka. Svarbu tai, kad savęs raiška ir pažinimas vizualizacijos būdu vyksta santykių su kitais nariais kontekste. Tai skatina geresnį savęs, tuo pačiu ir kito pažinimą saugioje aplinkoje.
Užsiėmimą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje pacientams pasiūloma tam tikra savęs pažinimą skatinanti tema ir tuomet jie skatinami pavaizduoti piešinyje vaizdinius, kurie kilo asociacijuojant minėta tema. Antroje dalyje pacientai kviečiami pasidalinti savo įžvalgomis apie kylančias asociacijas į grupės narių vaizdinius, o po to autoriaus prašoma apie tai suteikti grįžtamąjį ryšį. Psichoterapeutas padeda įžvalgas apjungti, paruošia jas įsisąmoninti.

• Skatina kūrybiškumą, savirealizaciją.
• Lavina komunikacinius, socialinius įgūdžius.
• Gerina fizinę, psichinę bei socialinę sveikatą.
• Stiprina identiteto pojūtį.

Tai paciento visapusiškos sveikatos, gyvenimo kokybės gerinimas derinant muzikos, asociacijų kūrimo veiklą bei grupinės palaikomosios psichoterapijos metodus. Ši terapija gali būti taikoma pacientams, kurie turi įvairių socialinių, emocinių ir kitokių terapinių poreikių. Taikant asociacijų grupę analizuojamas ryšys tarp muzikos, kuri pateikiama pacientui, ir asociacijų, emocijų bei prisiminimų, kurie susikuria pacientui klausantis muzikos. Asociacijų grupėje yra svarbu ne tiek pati muzika, kuri yra tik asociacijas skatinanti priemonė, bet užsimezgę pacientų ir terapeuto tarpusavio santykiai. Saugioje aplinkoje pacientas gali nagrinėti ir įsisąmoninti savo kylančių asociacijų prasmes. Asociacijų grupė per muzikos pasiklausymą stimuliuoja mūsų emocijas ir prisiminimus.
Psichoterapinėje asociacijų grupėje muzika yra naudojama kaip mediumas, padedantis pacientui patirti įžvalgas suvokiant savo poreikius, jausmus ir mintis, problemas – aplinkinį pasaulį ir savo egzistenciją jame, nes muzika, jos klausymas iššaukia prisiminimus, sukelia vaizdinius, pažadina svajones. Užsiėmimą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje pacientams pasiūlomas tam tikras muzikos kūrinys ir tam tikra tema, pacientai skatinami skambant muzikai pabandyti kažką įsivaizduoti. Antroje dalyje pacientai skatinami dalintis savo vaizdiniais, mintimis ir emocijomis klausantis muzikos, bandant tai susieti su savo asmenybe, praeitimi ir sunkumais, dėl kurių jie siekia psichoterapinio gydymo. Kartu pacientai skatinami dalintis savo pastebėjimais vienas apie kitą, taip praplečiant savęs ir kito suvokimą.

• Skatina kūrybiškumą, savirealizaciją.
• Lavina komunikacinius, socialinius įgūdžius.
• Gerina fizinę, psichinę bei socialinę sveikatą.
• Stiprina identiteto pojūtį.
• Suteikia galimybę išgirsti ir išreikšti save.

Tai sveikatos priežiūros specialistų vedamas užsiėmimas numatytomis aktualiomis psichikos sveikatos temomis – emocijų įsisąmoninimo, psichologinio savęs supratimo, gydymo metodų, diagnostikos, santykių ir kitomis. Temas vedantysis suderina su gydančiais gydytojais, psichologais, konsultuojančiais pacientus, parenkamos aktualiausios konkrečiam pacientui temos.

Grupės tikslas – skatinti paciento aktyvumą ir emocinį raštingumą, savęs keitimosi procesą. Skatinama, kad pasirinkta užduotis būtų orientuota į paties paciento emocijų, jausmų ir minčių tyrinėjimą, svarbus yra emocijų fiksavimas, atpažinimas, įvardinimas. Išsikelta užduotis taip pat gali būti orientuota ir į fizinį aktyvumą, veiksmą, kuris padėtų pacientui jaustis geriau emociškai. Užduočių grupė efektyvi pacientams, kurie, vengdami sunkių jausmų, linkę atidėlioti kasdienius darbus, kas jiems trukdo siekti savo užsibrėžtų tikslų.
Užduotis, atsižvelgiant į paciento poreikius ir galimybes, formuluojama kiek įmanoma konkrečiau, apibrėžiant, kiek kasdien laiko jai atlikti bus skiriama. Svarbu paties paciento motyvacija ir išsikeliant užduotį, ir formuluojant jos tikslus. Aptariant jau atliktas užduotis, pacientai skatinami įvardinti, kiek ir kuo užduotis jiems buvo prasminga, taip pat įvardinami ir aptariami sunkumai, jei užduoties atlikti nepavyko.

• Skatina paciento savo vidinių psichinių procesų tyrinėjimą.
• Didina emocinį raštingumą.
• Padeda susiformuoti naujiems konstruktyviems įpročiams kasdieniame gyvenime.
• Gerina fizinę, psichinę bei socialinę sveikatą.
• Suteikia galimybę išgirsti ir išreikšti save.

Ji vyksta nedalyvaujant specialistams, joje dalyvauja tik pacientai. Tokia grupė neturi griežtos struktūros, svarbu konkretus pradžios ir pabaigos laikas ir vieta, temas gali siūlyti patys dalyviai. Tai sudaro sąlygas patirti ir išmokti tvarkytis su nerimu, kylančiu susidūrus su neapibrėžtumu.
Savipagalbos grupės pagrįstos asmeninės patirties bei rūpesčių dalijimusi tarpusavyje. Tokių grupių pagrindinis gydantis veiksnys – galėjimas išsikalbėti tomis temomis, kuriomis dažniausiai nekalbama su artimaisiais. Žmonės, dalyvaujantys savipagalbos grupės veikloje, yra ne tik pagalbos gavėjai, bet ir pagalbininkai. Padėti kitiems reiškia padėti ir sau pačiam.

Relaksacijos užsiėmimai yra paciento sveikatos gerinimas taikant atpalaiduojamąsias, meditacines technikas. Pacientams suteikiama galimybė atidžiau įsiklausyti į savo vidinius tiek emocinius ir jausminius patyrimus, tiek į fizinio kūno siunčiamus signalus ir tuo pačiu lavinamas gebėjimas atsipalaiduoti tiek nuo vidinių, tiek nuo išorinių įtampų. Refleksijos (įvardinimo) pagalba, kuri yra skatinama užsiėmimo pabaigoje, pacientas įsivardina relaksacijos metu išgyventus potyrius, išgirsta save, o kartu, klausydamas kitų narių pasidalinimų, plečia savo suvokimą apie patirčių įvairovę. Išgyvenamas tiek panašumas ir bendrumas su kitais, tiek skirtumas ir savęs bei kitų unikalumas.

• Suteikia galimybę išgirsti ir geriau suprasti save.
• Mokomasi atsipalaiduoti tiek fizine, tiek emocine prasme.
• Ugdomi refleksijos įgūdžiai